Lavinos – kaip jos susidaro? Kaip išvengti? Ką daryti patekus?

Lavinos – tema, kuri dažniausiai liečia slidininkus, bet yra labai aktuali ir alpinistams. Apie lavinas yra daug informacijos, bet dažnas žmogus nežino net pačių pagrindinių dalykų. Tad šio straipsnio tikslas ir yra supažindinti bent jau kas tai yra, kaip lavinos susidaro, kokie yra sniego tipai, kaip juos atpažinti ir kaip išvengti lavinų. Tai tik truputis teorijos, norint daugiau susipažinti ir praktiškai pabandyti gelbėjimo darbus, stipriai rekomenduoju pereiti lavinų kursus ar prisijungti prie mokymų Tatrų, kuriuos organizuoja KTU žygeivių klubo „Ąžuolas” nariai.

Kaip susidaro lavinos?

Egzistuoja 3 faktoriai lavinoms susidaryti:

• Šlaitas – lavinos labiausiai tikėtinos 30-45 laipsnių statumo šlaituose. Kuo žemesnis šlaitas, tuo mažiau tikėtina lavina, nes gravitacija jau nebeveikia. Kuo aukštesnis šlaitas, taip pat tuo mažiau tikėtina lavina, nes sniegas nuo stačių šlaitų ilgai neišsilaiko ir nesusikaupia, o nukrenta žemiau.
• Sniegas – be sniego, žinoma, nebūtų ir lavinų. Vėliau panagrinėsime koks tas sniegas gali būti ir koks sniegas – pats pavojingiausias.
• Trigeris – lavinai susidaryti visuomet reikia kažkokio trigerio, kad ir nedidelio – žmogaus, naujo sniego, vėjo.

Čia yra pagrindiniai faktoriai, bet žinoma, yra ir kitų veiksnių, kuriuos reikia stebėti. Vienas pagrindinių dalykų, į ką būtina atkreipti dėmesį, tai oras:

• Jei neseniai daug prisnigo, tikėtina, kad po didelio snigimo bus gerokai didesnė lavinų tikimybė. Tik ką iškritęs sniegas turi daug oro, nes išlaiko savo kristalinę struktūrą, yra lengvas, todėl gali nesunkiai ir nučiuožti. Bėgant laikui ir taip pat paveikiant kitoms orų sąlygoms, snaigės keičia savo formą, taip padarydamos sniegą stabilesnį.
• Jeigu lijo – viršutinis sluoksnis dėl lietaus gali patirpti, o esant šalčiui, vėl užšalti. Tai gali ir nesukelti didelio pavojaus, bet viskas priklauso ir nuo kitų, apatinių sluoksnių ir kaip gerai jie yra susijungę.
• Temperatūros pokyčiai gali stipriai įtakoti sniego stabilumą, ypač jei orai smarkiai atšyla.
• Net jeigu nesnigo ir nelijo, vėjas gali supūsti sniegą ir sudaryti nesaugias sąlygas. Jeigu matosi dideli kauburiai, supustyti vėjo, ženklas, kad galima iššaukti laviną. Vėjas taip pat suformuoja karnizus – prasta idėja eiti po jais arba tiesiai virš jų.

Visi šie orų pasikeitimai laikui bėgant suformuoja skirtingus sniego sluoksnius. Tie sluoksniai dažnai ne iš karto gali susijungti ir būti stabilūs. Kai sniegas dar nėra „susigulėjęs“ ir nestabilus, iššaukti laviną gali būti labai nesudėtinga ir viršutinis ar net visas sniegas, priklausomai nuo sąlygų, gali nuslinkti šlaitu žemyn.

Sniego tipai

Egzistuoja daug sniego tipų ir visi jie susidaro dėl skirtingų orų sąlygų. Čia tik keletas iš pavyzdžių pačių pagrindinių sniego tipų.

Nepavojingas sniegas:

Rime (šerkšnas) – susidaro ant viršutinio sluoksnio dėl užšalusių lašų. Trapus, todėl nesudaro pavojaus

Meltwater crust – susidaro, kai nutirpsta viršutinis sluoksnis ir vėl užšąla suformuodamas lygų sluoksnį. Toks sniegas iš esmės nėra pavojingas dėl lavinų, bet gali būti slidus (ypač ledynuose kai susidaro po lietaus)

Firnspiegel (firnas) – tai blizgantis ledo sluoksnis, kuris susidaro tik esant tinkamam šlaito kampui ir saulės spinduliai krisdami sušildo sniegą truputį žemiau paviršiaus. Tuo tarpu pats paviršius esant tinkamoms sąlygoms toliau šąla, sudarydamas ledo sluoksnį. Toks sluoksnis sudaro šiltnamio efektą ir sniegas po tokiu sluoksniu gali tirpti, kai paviršius išlieka ledinis.

Verglas – ledo sluoksnis, susidarantis tiesiai ant akmeninių ar panašių paviršių, kai po lietaus greitai ateina šalna

Galimai pavojingas sniegas:

Hoarfrost (šerkšnas) – panašus į rime, bet kitokios struktūros, taip pat susiformuoja ant viršutinio sluoksnio. Susidaro dėl užšalusių vandens garų. Turi kristalo formas, taip galima atskirti nuo rime. Gali būti pavojingas, kai pasislepia po kitais sniego sluoksniais.

Corn snow – susidaro pavasarį šylant orams, kai tas pats sniego sluoksnis kelias dienas iš eilės patirpsta ir paskui vėl užšąla.

Tokiu sniegu einant iš ryto, didelės lavinų tikimybės nėra, bet vėliau dieną įšylant sniego paviršiui tirpstantis sniegas gali susilpninti apatinius sluoksnius ir lavinų tikimybė padidėja.

Suncups – susidaro pavasarį šiltėjant orams, kai saulė kaitina sniego paviršių, bet sniegas tirpsta ir vėl užšąla netolygiai. Labai maža lavinų tikimybė, nes toks reiškinys susidaro ant seno, stabilaus sniego.

Nieves penitentes – tai yra iš esmės daugiau išaugę suncups, taip pat paprastai nepavojingas. Nepatogu eiti, bet stabilu.

Lavinų nuošliaužos – paprastai lavinų nuošliaužos būna nepavojingos, nes nučiuožęs sniegas jau būna susitrombavęs ir stabilus, tačiau tai nėra taisyklė

Potencialiai pavojingas sniegas:

Powder snow (purus sniegas) – labai purus naujas sniegas, kuris susidaro iš nestabilių snaigių formų. Toks sniegas žiauras geras slidinėti, bet tuo pačiu ir vienas pavojingiausių dėl lavinų tikimybės.

Rotten snow – pavasariui būdingas reiškinys, kai patirpęs apatinis sniego sluoksnis tampa silpnu sluoksniu, galinčiu nebeišlaikyti kieto viršutinio sluoksnio. Gali susidaryti lavinos, kurioms įvykus visas sniegas nuo pat žemės nušliaužia nuo šlaito.

Wind slab – susidaro dėl pučiančio vėjo per laiką suformuojančio gerai susikompresavusio sniego sluoksnį. Kadangi judantis sniegas suformuoja šiek tiek šilumos, jis šiek tiek patirpsta ir sudaro tvirtą sniego sluoksnį ant kurio patogu eiti, bet jis yra sunkus ir todėl gali atitrūkti nuo silpnesnio apatinio sluoksnio.

Sastrugi ir Barchans – sniego formacijos,
susidariusios dėl vėjo supusto sniego. Priklausomai nuo vietos, gali būti
ženklas, kad yra supustytas didesnis sniego sluoksnis ir gali būti lavinų
pavojaus.

Karnizai – vėjas suformuoja karnizus, kuriuos kartais sunku pastebėti. Karnizas gali nulūžti žmogui esant ant jo ar po juo.

Plyšiai – susiformuoja ledynuose, gali būti pasislėpę, todėl svarbu eiti ryšyje.

Seracs – pavojingi tuo, kad, kaip karnizai, gali nuslinkti ir palaidoti po dideliu sniego sluoksniu

Kaip išvengti lavinų?

Į daug ką reiktų atkreipti dėmesį, kad gerai įvertintum, ar verta rizikuoti. Neskaitant besikeičiančių orų, kurie buvo aptarti anksčiau, yra dar daugiau dalykų, kuriuos verta žinoti planuojant lipti lavininiu šlaitu:

• Jeigu matosi lavinų, kurios atrodo “šviežios”, tai ženklas, kad lavina gali būti iššaukta. Einant gali girdėtis “girgždesys” (angl. Terminas “wumpf”), sniegas po kojomis „lūžta“
• Taip pat svarbu pasirinkti maršrutą, kur įvykus lavinai būtų kuo mažesnė tikimybė, kad lavina nustumtų ant akmenų, tokiais atvejais yra tikėtinos didžiausios traumos ir labai tikėtina, kad atsidursi po storu sniego sluoksniu.
• Svarbu nustatyti, ar esi šlaituose ar žemiau šlaito, kur gali įvykti lavina. Jeigu žinai, kad pavojus didelis – gal yra alternatyvių saugesnių maršrutų. Verta žinoti ir tai, kad ne visada turi būti ant šlaito, kuriame labiausiai tikėtina, kad susidarys lavina, gali eiti net keliu, bet iššaukti laviną nuo virš tavęs esančio šlaito, nes visas sniegas yra lyg susijungęs vienas darinys.
• Galima įvertinti, ar sniegas yra stabilus naudojantis compression test būdą (youtube pilna video kaip tą padaryti).
• Pietiniai ir vakariniai šlaitai žiemą dažnai gauna daugiau saulės šviesos ir dėl to sniegas tampa stabilesnis greičiau, nei šiauriniai ir rytiniai šlaitai. Tačiau pavasarį šylant orams situacija gali pasikeisti į priešingą pusę – nuo šilumos pietiniai ir vakariniai šlaitai greičiau patirpsta ir apatinis sluoksnis tampa nestabilus, kai šiauriniai ir rytiniai šlaitai dar gali būti stabilūs.
• Jei temperatūros laikosi nelabai žemos, gera idėja startuoti labai anksti ir išnaudoti stabilų kietą sluoksnį sniego iki kol saulė pradės tirpdyti sniegą.
• Jei matai purviną sniegą – rinkis eiti juo, jei kitur sniegas atrodo ne toks stabilus. Purvinas sniegas absorbuoja daugiau saulės šilumos ir dėl to yra stabilesnis ir kietesnis.
• Net jeigu lavina ne taip lengvai iššaukiama, reiktų nedaryt klaidų einant šlaitu – neiti įstrižai, taip kad „pjautum“ sniegą, nes taip gali atskilti nemažas gabalas sniego ir susidaryti lavina. Jeigu reikia kilti šlaitu į viršų, kilk juo tiesiai, o ne zigzaguodamas.

Svarbu žiūrėti į lavinų pavojaus lygį, kuris visuomet yra skelbiamas keliaujant civilizuotuose kalnuose, gali būti problema atokiuose kalnuose. Prognozės dažnai nurodo didelio regiono pavojaus lygį, kokiuose šlaituose tas pavojaus lygis yra (šiauriniuose, pietiniuose ir kt.), nuo kokio aukščio yra tas pavojaus lygis (pvz. Iki 2500 m. vidutinis lygis, nuo 2500 m. aukštas). Paprastai išskiriamos 5 lavinų pavojaus lygiai, 1 – pats mažiausias, 5 – pavojingiausias. Tačiau nereikia pasikliauti vien tik prognozėmis ir jeigu pavojaus lygis yra žemas, dar nereiškia, kad lavinos tikrai negalima iššaukti ir atvirkščiai – jei pavojaus lygis yra aukštas, nereiškia, kad lavina tikrai įvyks, nes viskas priklauso ir nuo šlaito, ir nuo ten buvusio oro. Tačiau neturint daug žinių net ir esant 3 lygio pavojui, reiktų vengti lipti lavininiais šlaitais, kur didžiausia tikimybė iššaukti laviną.

Lygis	Sniego stabilumas	Tikimybė	Rekomendacijos
5	Sniego danga yra labai nestabili.	Galima tikėtis daugybės labai didelių*** ar itin didelių*** natūralių lavinų, net ir vidutinio statumo šlaituose*	Ypatingai nepalankios sąlygos. Bet kokia veikla kalnuose nerekomenduojama, rekomenduojama likti vietose, kuriose nėra lavinų pavojaus.
4	Sniego danga yra labai nestabili daugumoje stačių šlaitų	Lavinos tikėtinos net ir nuo žemų papildomų apkrovų** daugelyje stačių šlaitų*. Kai kuriais atvejais galima tikėtis daugybės didelių*** ir kartais labai didelių*** natūralių lavinų.	Labai nepalankios sąlygos. Nerekomenduojama bet kokia veikla kalnuotose vietovėse. Patartina likti vidutiniškai stačiuose šlaituose*, reikia atsižvelgti į lavinų pavojų nuo šlaitų virš esamos padėties.
3	Daugelyje stačių šlaitų sniego danga yra nuo vidutinio iki blogo sukibimo.	Lavinos galimos net esant mažoms papildomoms apkrovoms**, ypač nurodytose stačiuose šlaituose*. Tam tikromis aplinkybėmis galimos didelės***, o pavieniais atvejais labai didelės*** natūralios lavinos.	Dažniausiai nepalankios sąlygos. Veikla kalnuose reikalauja didelės patirties ir įgūdžių, taip pat didelio gebėjimo tinkamai įvertinti lavinų pavojų vietoje. Reikėtų vengti stačių šlaitų*, ypač tų, kurie lavinų biuletenyje nurodyti kaip nepalankūs aspekto ar aukščio atžvilgiu. Elementarių saugos principų laikymasis yra būtinas.
2	Ant kai kurių stačių šlaitų sniego danga sukimba tik vidutiniškai; tačiau daugumoje šlaitų sniego danga sukibusi gerai	Lavinos galimos, visų pirma dėl didelių papildomų apkrovų**, ypač nurodytose stačiuose šlaituose*. Labai didelės*** natūralios lavinos mažai tikėtinos.	Iš dalies nepalankios sąlygos. Aktyvumas kalnuose reikalauja gebėjimo adekvačiai įvertinti vietinį lavinų pavojų, tinkamai parinkti maršrutą, taip pat laikytis elementarių saugos nuo lavinų principų visose stačiose šlaituose*, ypač tų, kurie lavinų biuletenyje nurodyti kaip nepalankūs aspekto ar aukščio atžvilgiu.
1	Sniego paketas yra gerai sukibęs ir apskritai stabilus.	Lavinos paprastai įmanomos tik nuo didelių papildomų apkrovų** izoliuotose labai stačios ir ekstremalios vietovės* vietose. Galimos tik nedidelės*** ir vidutinės*** natūralios lavinos.	Dažniausiai palankios sąlygos. Ypatingo atsargumo reikia laikytis labai stačiose* ir itin stačiose šlaituose*.

Ką daryti patekus į laviną?

Jei visgi patenki į laviną – turėk įrangą. Žinoma, tai pasiruošimas, kuris turi būti padarytas dar prieš atvykstant į kalnus. Trys būtiniausi lavininės saugos elementai:

• Lavininis ieškiklis (beeperis) – kad būtų įmanoma rasti, jeigu bendražygis atsiduria po sniegu;
• Zondas – rasti tikslią vietą, kur yra bendražygis.
• Kastuvas – kad galėtum iškasti draugą kuo greičiau.

Taip pat egzistuoja toks dalykas kaip oro pagalvės, tačiau jos naudojamos slidininkų, nes jie slidinėja paprastai ant puraus sniego. Oro pagalvės veikia geriausiai ant puraus sniego padėdamos išsilaikyti lavinos paviršiuje, o net jei pakliūsi po sniegu, turėsi daugiau oro rezervo.

Maždaug po 15 minučių (jeigu neturėjo mirtinų traumų) tikimybė išgyventi po lavinų sumažėja. Dėl to svarbu praktikuotis realistiškus scenarijus ir žinoti kaip tą daryti.

Žmonės, patekę į laviną vidutiniškai atsiduria po 1,3 m sniego sluoksniu. Kad jį iškasti, reikia iškasti net 1-1,5 t. sniego. Sniegas taip pat būna labai susikompresavęs, todėl jį kasti sunku.

Žingsniai, ką daryti patekus į laviną:

• Lavinos metu stengtis bėgti į šlaitą, kad lavina nenusitemptų, jeigu tai neįmanoma, bandyti „plaukti į šlaitą“.
• Jeigu jau nebepavyksta laikytis paviršiui, stengtis sudėti rankas priešais galvą taip, kad sudarytum kuo didesnį oro tarpą, užsičiaupti, kad neprisivarytum sniego į burną ir neužspringtum.
• Laukti, kol draugai ištrauks stengiantis nepanikuoti ir ramiai kvėpuoti. Hiperventiliacija tik greičiau sumažins deguonies kiekį ir greitai pradėsi kvėpuoti CO2.

Lavininis ieškiklis veikia skleisdamas tam tikro dažnio (457 kHz) signalą kitiems ieškikliams. Visi prieš pradėdami eiti į maršrutą, kuriame yra lavinų pavojus, turi įsijungti ieškiklyje „send“ režimą (siuntimo), ieškiklį laikant jo dėkle po viršutiniais sluoksniais, kad lavinos atveju ieškiklis tikrai neiškristų. Reikėtų nelaikyti telefono ar panašių prietaisų šalia ieškiklio.

Paieška – visi likę paviršiuje įsijungia ieškiklius į paieškos („search“) režimą, einama ieškoti ten, kur labiausiai tikėtina arba paskutinį kartą matytos aukos, stebima, ką rodo ieškiklis. Jei visiškai neaišku, į kurią pusę buvo nuneštas nelaimėlis, tada eiti zigzagais šlaitu žemyn, kol ieškiklis pagaus signalą ir parodys kryptį link kur eiti. Ieškiklis veikia siųsdamas signalus puslankiais, tad nereikėtų stebėtis, jei sekant rodyklę bus einama ne tiesia linija. Likus mažiau nei 5 m. sumažinti tempą, priartėti labiau, kol pastebim, kad atstumas vėl didėja, tuomet grįžti atgal. Daryti tikslesnę paiešką pridėjus ieškiklį arti sniego paviršiaus ir taip pat ieškoti žemiausio atstumo. Nustačius apytikslę vietą reikia ieškoti tikslios vietos su zondu, besti tiesiai ir bandyti pajausti, ar zondas paliečia žmogų. Jei taip, palikti zondą toje vietoje bei pradėti kasti kelis metrus žemiau nuo zondo (atitinkamai, kokiame gylyje yra žmogus) į šlaito pusę.

Niekad nekviesti gelbėtojų pagalbos iš pat pradžių, nes nėra laiko, gelbėjimas turi vykti kuo greičiau. Išimtis gali būti, jei yra didesnė grupė. Geriausia turėti vadą, kuris koordinuoja veiksmus – priklausomai nuo skaičiaus aukų ir likusių lavinos viršuje gali priklausyti tolimesni veiksmai. Ištraukus auką parūpinti šiltais sluoksniais, suteikti pirmąją pagalbą, jei dar nebuvo padaryta – iškviesti pagalbą.