Pirmoji diena
Nemažai pasiruošimo pareikalavusi ir ilgai laukta kelionė prasideda. Pusę metų sportavome, žygiavome, planavome ir galiausiai šiandien 6 bendražygiai skrenda į Milaną ir autobusais keliausime į alpinizmo ištakų vietą Chamonix. Iš ten pėsčiomis prasidės mūsų kelionė į aukščiausią Europos kalną Mont Blanc (4810m) per Mer de Glace ledyną.
Pirmoji diena nusišypsojo mums sėkme. Valandą laiko atidėtas skrydis sujaukė planus, tačiau derybinius sugebėjimus pademonstravome užlaikydami autobusą į Milaną ir begte iš metro į metro spėjome į autobusą į Šamoni ir netgi 10min laisvų turėjome. Dabar 4 valandos autobusu ir būsime Prancūzijoje.
Antroji diena
Vidurnaktį pasiekę Šamoni ir visai gerai išmiegoję rytą praleidome Šamoni miestelyje ieškodami dujų, kurių mums reikėjo nei daug, nei mažai – 6,6 kg balionėliais. Pasipildę atsargomis, prisikrovę kuprinės papusryčiavome ir prieš pietus pradėjome žygį į kalnus.
Gana stačiai pradėjome kelionę ir sukilome 850m per 4.5 valandos. Takas populiarus, kokį milijoną kartų tarėme – Bonžur ir pasiekėme savo nakvynės vietą apie 1915m, ką galiu pasakyti, kad 34kg nešti į kalną yra ką veikti. Nuotaika gera, oras geras, pirmos pūslės ir mūsų diena baigiasi, rytoj leisimės Ferrata ant ledyno.
Trečioji diena
Turime prastą internetą, tai nuotraukas įkelsiu vėliau. Buvo sunki diena, nusileidome 200 metrų Ferrata, ir paskui ledynu pakilome 1005 metrus. Priėjome daug plyšių, tai užgaišome įveikinėjant, bet nebuvo kur dėtis teko kilt iki šiandienos tikslo, nes ant snieguoto stataus šlaito miegoti neina už plyšių gavome lietaus, tai atvesino, ir paskutinį pusę km į viršų buvo kiek šlapesni. Kaip bebūtų keista, nuotaikos nepraradome, kad ir kaip buvo sunku. Gera kompanija, kalnai, ko daugiau norėti. Rytoj poilsio diena.
Simono Naudžiaus komentaras: Ledynas gerokai pasikeitė per 4 metus. Sumažėjo, atsivėrė didesni plyšiai.
Poilsio diena
Buvome pasižiūrėti kas mūsų laukia rytoj, lengvai be kuprinių, radome plyšius, kuriuos teks įveikti. Ilsejomės, buvome išsimaudyti ledyno šerbete – prūdelyje. Pramogai nusileidome į kelis plyšius, visai faini urveliai. Valgem ryte labai skanų troškinį, žodžiu, kurortas. Vaizdai viską pasako rytoj kilsim iki col du midi ~3200m Vakarieniausim ir miegot.
Ketvirtoji diena žygyje
Fiziškai viena sunkiausių kol kas dienų žygyje. Pradėjome rytą kildami link col du midi, per pirmus tris su puse kilometro sukilome 717 m, ir pabaigėme per minkštą sniegą link stovyklavietės su 776m sukilimu 3416m aukštyje. Ši atstumą įveikėm per 5.5 valandos. Tie paskutiniai 60m į viršų smingant iki kelių buvo man sunkiausi šioje kelionėje. Bet nieko, turime ilgą vakarą poilsiui, kortų žaidimams ir vakarienei.
Kadangi nuo šeštadienio orai blogėja, nusprendeme daryti ankstyvą šturmą, rytoj 6 valandą pradėsime kilimą iki Mont Blanc du tacul su visais daiktais ir rytoj nakvosime virš 4 kilometrų aukštyje, laukia smagi patirtis!
Kol kas viskas gerai einasi lyg sviestu patepta.
P.s. matėme gelbėjimo operacija mažiau sėkmingiems keliautojams, visi sveiki, matomai pamatė kad nespės nulipt.
Simono Naudžiaus komentaras: Šioje vietoje 2017 metais baigėme I-ąjį bandymą pasiekti Mont Blaną. Nebuvo išmintų takelių, užslinko debesis, jau buvome pavargę nuo liūties, plyšių ir klampaus sniego, todėl netoli Mont Blanc Du Tacul apsisukome ir nusprendėme baigti žygį. Šį kartą geresnis planavimas, palankūs orai ir praminti takeliai leido judėti toliau!
Penktoji diena žygyje
Rytą pradėjome anksti, pusę 5 kėlę radome stovyklavietę užšalusią, greitai papusryčiavome susirinkome šmutkes ir patraukėme į viršų. Status šlaitas 600-700m aukščio, be praminto tako būtų buvę labai sunku, atėja radome autostradą. Kadangi iki praeitos savaites buvo prasti orai tai tiek mums tiek kitiems labai pasisekė su šios savaitės orais, visi skuba sulipti į kalnus, tai radome gerai pramintus takus.
Motyvacija kėlė pokalbiai su gidais su kuriais prasilenkėmė, kai pasakai kur ėjome, kiek nešame tai ne vienas mus žvėrimis pavidino ar tiesiog „this is correct way to get to the mountain”. Kadangi daugelis pasikelia keltuvų, užlipa per dieną ir leidžiasi žemyn, tai pasijautėme kietais. Na bent sau faini.
Pirmus 700m įveikėme per 4-5 valandas, tuomet įsirengę stovyklavietę 4 km aukštyje palikę daiktus patraukėme į pirmąją savo viršūnę Mont Blanc du Tacul, mano laikrodukas sakė 4228 (oficialiai 4248 tai manau paklaida nedidelė) ir nusileidome.
Vakaras poilsiui, atsigauti, apsiprasti su aukščiu, kadangi daugeliui galvas skausta. Ir ryt patrauksim aukštyn link savo tikslo.
Šeštoji diena
Rytą pradėjome 4 valandą. Ant kalno jau matėsi lipančiūjų žiburėliai. Greitai susiruošę, pavalgę išjudėjome link pirmojo kalno – Mont Maudit link Mont Blanc. Mont Maudit šlaitas mus pasitiko su vėju, tokiu lengvučiu vėjeliu, kuris verčia iš kojų ir užpusto takus ir debesėliu, kuriame matomumas buvo iš pradžių gal 20 metrų, paskui gal 10.
Pasitarę su besileidžiančiais nusprendėme tęsti šturmą, kadangi takas gerai matomas. Įveikus Mont Maudit patraukėme link Mont Blanc. Likus dviem trims šimtams metrų iki viršūnės prasigiedrijo. Vaizdas nuostabus. Gerai, kad nusprendėm tęsti šturmą.
Ir galiausiai per 6 valandas vėjo stumdymosi, sniego veido skutimo ir kas penkis žingsnius priklaupimo atsikvepuot, nes tiesiog toliau nebegali eiti, mes pasiekėme viršūnę!! 4810 m Mont Blanc.
Daugiau nei 4km į viršų per šešias dienas. Į 4 kilometrus užneštos 30+ kg kuprinės. Laukia antra naktis 4100m aukštyje. Rytoj leisimės iki col du midi ir į Šamoni.
Manau, tai daugiausia jėgų pareikalavusi diena, kiek save prisimenu. Užkilome gal kilometrą nusileidome gal pusantro. Nuo žygio link col du midi (2000-3500) pradėjo jaustis aukštis, sunkiau kvėpuoti, greičiau pavargsti, tačiau virš 4000 visai kas kita. Galva skauda, o ir miegmaišyje apsiversti pasidaro darbas, link kilometrą nubėgęs dusauji. Tai visa diena šiandien susidėjo iš galybės mažyčių pasiramstymu orui atgauti ir kojas nors kiek pailsinti.
Niekas nesakė, kad bus lengva, tam buvo ruoštasi. Tikrai verta! Jei gali įveikti šitai, tai gali viską.
Septintoji diena
Rytą pradėjome 6 valandą, nors miegoti nelabai gavosi visą naktį. Vėjas, kuris taršė palapinės ir tikėjomės, kad nurims dar labiau sustiprėjo vidurnaktį ir pradėjo gerokai pustyti sniegą. Dar prieš šešias išgirdau Girvydo balsą, kad pakuojamės be pusryčių ir leidžiamės. Tikejausi, kad per naktį bus pagerėjus savijauta, tačiau aukščio simptomai nepasitraukė. Tai keltis, ir ruoštis buvo sudėtinga.
Vėjas sulankstė palapinės kuoliukus, ir bandė nupūsti viską kas nepritvirtinta prie šlaito, įskaitant ir mus. Galiausiai šiaip netaip susipakavome bendromis pastangomis ir pasinešėme žemyn. Nors ir buvo ankstus rytas sniegas vis dar buvo pažliugęs, ant viršaus užpustyto biraus sniego sluoksnis.
Po truputį leidomės žemyn, kliūčių didelių nebuvo, tik mūsų nuovargis ir aukštis. Vėjas kuo žemiau tuo buvo silpnesnis ir galiausiai mūsų beveik nekliudė. Per porą trejetą valandų palikome Mont Blanc du Tacul šlaitą. Reikėjo pakilti iki Auguille du midi stoties keltuvo apie 300-400 metrus.
Pykino ir buvo silpna, tai kiekvienas žingsnis buvo lipimas per save, nes žinojau, kad jei ne dabar tai lengviau nepasidarys. Pakilimas baigiasi ganėtinai stačia ir siaura ketera, tai kiekvienas žingsnis buvo skaičiuojamas ir planuojamas.
Galiausiai pasiekėme keltuvą ir 11 valanda pasileidome žemyn keltuvu. Čia pagaliau pajautėme, kad mūsų kalnų žygis baigėsi. Visi sveiki, gyvi ir patenkinti nusileidome Šamoni. Persirengę įsliukinome į artimiausią restoranėlį, užsisakėme picos ir alaus ir taip atšventėme savo sėkmę.
Sėkmė tikrai mus lydėjo visą šią kelionę, buvo pavojingų akimirkų, tačiau tiek, mūsų vedlio Girvydo dėka, tiek savo pačių pastangomis įveikėme tiek save, tiek aukščiausią Europos kalną Mont Blanc ir visi sėkmingai nusileidome.
Susiradome kempingą, skaniai ir sočiai pavalgę smagiai leidome vakarą. Ir nesijaučia, kad dar šiandien kovojome su vėju ir pūga. Atrodo, kad jau savaitė prabėgo nuo kalno.
Iki skrydžio namo liko beveik savaitė, tai paturistausime, palipsim ferratomis, aplankysim kelis miestus, pailsesime ir pasigydisime.
Kalnų kelionė baigėsi, tikrai bus ką prisiminti!
Ačiū, kad palaikėte!
Kviečiu pamatyti mūsų komandos kelionę mano akimis. Mont Blanc – aukščiausia Europos viršūnė (4810m) jums prieš akis. Smagaus žiūrėjimo!
Parašykite komentarą